kliauza

kliáuza sf. (1) J 1. žr. kliauda 1: Arklys su kliauza – palūpis prasikišęs Varn. Kiekvienas žmogus turia jei ne šiokią, tai tokią kliáuzą Skd. 2. žr. kliauda 3: Jei nebus jokios kliáuzos, dar prieš žiemą ineisiu į naują triobą gyvent Lš. Kažina, kokia kliáuza buvo, kad jis nepasiliko Skd. 3. Š intrigos, pinklės; plepalai: Daug kliauzų pridarė Varn. | Visokių kliauzų prisiklausė Brs. 4. scom. priekabingas žmogus: Tai tas Petras kliauza – prie kiekvieno jis prisikabina Pbs. 5. scom. niekam tikęs žmogus: Ar toks kliáuza ką galia turėti?! Skd. Į kokią kliáuzą tu atsigimei? Skd.